
SVEČIŲ REZIDENCIJOS
KMN svečių rezidencijų programa siekiama palaikyti nepriklausomus menininkus, menininkų kolektyvus ar iniciatyvas, stokojančius patalpų veiklai, darbui ar repeticijoms. Programa orientuota į uždarus kūrybinius procesus, naujų, esamų ar tęstinių projektų vystymą.
_
Programą kuruoja: Kauno menininkų namai
Dalyviai / -ės
Dana Indáne yra laisvojo balso improvizatorė, dainininkė, dainų autorė ir performanso menininkė, kilusi iš Latvijos ir gyvenanti Lietuvoje nuo 2018 m. Jos laisva balso improvizacija alsuoja šiuolaikiškumu, archajiškumu ir meditatyviu žaismingumu. Menininkė specializuojasi eksperimentinėse balso technikose, kurdama emociškai prisotintus, daugiasluoksnius garso paveikslus ir melodijas, perteikiančias tai, ko žodžiais negalima išreikšti.
Danai balsas yra daugiau nei instrumentas – tai kanalas vidiniam pasauliui išreikšti, moters esmei atskleisti ir kolektyvinės pasąmonės vibracijoms paversti garsu.
Rezidencijos metu menininkė dirbs ties performanso „Moteriški balso archetipai“ kūrimu. Šiame performanse balse atgims 8 moteriški archetipai, paremti C. G. Jungo kolektyvinės pasąmonės teorija. Dana kurs originalias balso kompozicijas / improvizacijas, kurių kiekviena atspindi vieną iš 8 moterų archetipų – karalienę, medžiotoją, mylimąją ir kt. – daugialypes psichikos figūras, gyvenančias tiek kolektyvinėje, tiek asmeninėje moters pasąmonėje.
Modesta Jakeliūnaitė, Žilvinas Baltrūnas, Dominykas Wait ir Donatas Ališauskas – neseniai susibūrusi komanda, jungianti kūrėjus iš scenos ir vizualiųjų menų laukų. Rezidencijos metu menininkai gilinsis į pasinėrimo, laiko suvokimo ir nerimo temas, analizuos šiuolaikinio žmogaus santykį su šiomis sąvokomis. Kartu kūrėjai tyrinės, kaip keičiasi gebėjimas pasinerti į veiklą, mintis ar aplinką, lyginant vaikystės ir dabartines patirtis. Komanda dėmesį sutelks į tai, kaip vaikystėje buvęs lengvas įsitraukimas į žaidimą ilgainiui evoliucionuoja į sudėtingesnį pasinėrimą į vidinį pasaulį, dažnai lydimą abejonių.
Dizainerė Eglė Pundzevičiūtė puoselėja alternatyvių žinių sistemų tyrinėjimą. Tiek kolektyvinėje kūryboje, tiek asmeninėje veikloje ji naudoja taktiliškumą, ritmą ir vaizdinius, siekdama nubrėžti ryšį tarp senų ir naujų sambūvio naratyvų. Jos tikslas – užmegzti ryšį, ji klausia – kaip?
Rezidencijos metu Eglė vystys projektą „Sparnuočių kaimynystėje. (Pa)buvimas“. Tyrimo metu ji kels klausimus: kaip žmonės ir paukščiai sugyvena fizinėse bei akustinėse miesto erdvėse? Ar galime nubraižyti savo asmeninį santykį su sparnuotaisiais kaimynais?
Menininkė sako: kai žmonių minia yra atšiauresnė už dilgėlių pievą, drauge su nepažįstamu žvirbliu sudorojame bandelę.