Lapkričio 22-osios vakaras, Kauno menininkų namuose nedrąsiai renkasi pirmieji klausytojai, atėję sužinoti, kuo jų ausis nustebins originalios sudėties kolektyvas „Stereo Drums“. Originalūs vaikinai jau vien todėl, kad susibūrę vienam koncertui Rygoje, nutarė muzikinę veiklą plėtoti toliau nepaisydami skirtingų tautybių, juos skiriančio atstumo (du kolektyvo nariai gyvena Nyderlanduose, kiti du – Danijoje) bei skirtingų instrumentų, kuriais muzikuoja.

Taigi tamsų ir rudeniškai vėsų antradienio vakarą kontrabosininkas, du būgnininkai ir saksofonininkas nutarė nustebinti Kauno publiką grodami originalias kompozicijas bei džiazo aranžuotes. Nustebinti todėl, kad vargu ar kas iš negausios publikos tikėjosi tokio galingo energijos pliūpsnio (labai tiktų klausyti ryte vietoj kavos, esu tikra – pozityvios energijos įkrautų visai dienai), kuris užklupdavo netikėtai po ilgos ir ramios įžangos ir nuslūgdavo lygiai taip pat netikėtai palikdamas tik varpelio žvangesį ar ramią saksofono melodiją. Rami, tačiau ryški saksofono linija tęsėsi visų kūrinių metu, įvesdama tvarką į aplinkui tai intensyvėjantį, tai nuslūgstantį būgnų, perkusijos ir pašalinių garsų chaosą, suteikdama jiems tobulą dermę ir ypatingą nuotaiką. Būtent toks muzikos bangavimas, netikėti perėjimai, atrodytų, pašaliniai garsai (šluotelė, numesta būgno lazdelė, varpelis) ir visa jungianti saksofono melodija kūrė ypatingą ir šiltą atmosferą jau nuo pirmųjų minučių ir, esu tikra, prikaustė publikos (bent jau mano tikrai), dėmesį iki paskutinės koncerto gaidos.

Šiltą bei netikėtą nuotaiką kūrė ir muzikantų individualus įsijautimas. Stebėjau kiekvieną atskirai – kiekvienas jų grodamas regis gyvena atskiroje erdvėje, jaučia skirtingą emociją ir mėgaujasi muzika visiškai kitaip nei kiti (būgnininkas trykšta energija, dainuoja ir be garso rėkia užgrodamas stipresnę natą, perkusininkas ramus, susimąstęs), nors visi kartu stengiasi dėl to pačio tikslo, savo emocijas ir garsus deda į tą pačią darnią melodiją, kurią dovanoja susižavėjusiems klausytojams.

Neslėpsiu, likau sužavėta ir maloniai nustebinta šių keturių muzikalių asmenybių pasirodymu. Kaip ir neslėpsiu to, kad praėjusią savaitę, sužinojusi apie būsimą koncertą, ketinau apsilankyti vien jau dėl „alternatyvios sudėties“, kurią žadėjo koncerto reklama. Tačiau neradusi bendraminčių nutariau likti namie su knyga. Ir tik netikėtų aplinkybių dėka į koncertą visgi nuėjau. Galvojau apie tuos, kurie, kaip ir aš, ketino, tačiau pasidavė tinguliui ir liko namie. Ir tuos, kurie nutarė, kad 10 litų kultūrai yra per daug, kai televizorius rodo nemokamai. Džiaugiuosi dėl tų (savęs irgi), kurie apsilankė renginyje, leidosi stebinami nuostabiai atliekamos muzikos, ir koncerto pabaigoje plojo taip, lyg mūsų salėje būtų buvę keturis kart daugiau.