Vidmantas Kiaušas

2011 m. birželio 9 d., ketvirtadienis

Birželio 3 d., penktadienį, Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus nariai šurmuliavo ant pievelės šalia Kauno menininkų namų ir labai gražiai fotografavosi. Gimtadienis! Kauno skyrius įsteigtas 1971-ųjų birželio mėnesį. Anuomet į kūrybinės visuomeninės organizacijos padalinį susibūrė penki nariai – kompozitoriai Jonas Dambrauskas (1892-1982), Viktoras Kuprevičius (1901-1992), Algimantas Kubiliūnas, Giedrius Kuprevičius ir Vladas Švedas. Vėliau skyrių papildė muzikologė Eugenija Ragulskienė (1924-1990). Pirmasis skyriaus pirmininkas buvo G. Kuprevičius. Jo iniciatyva dienraštyje „Kauno tiesa“ (dabar „Kauno diena“) įsteigtas šeštadieninis skyrelis „Muzikinis gyvenimas“, apie dešimtmetį gyvavo tradicinė kasmetinė „Muzikos savaitė“, kurios metu skambėjo nauji lietuvių kompozitorių kūriniai. Kiekvieną pavasarį vykdavo ataskaitiniai Kauno kompozitorių kūrinių koncertai. Nuo 9-jo dešimtmečio šią veiklą tęsė naujasis skyriaus vadovas A. Kubiliūnas. 1995 m. vadovavimą skyriui perėmė kompozitorė Dalia Kairaitytė. Jos pastangomis 1997 m. suorganizuotas pirmasis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, iki šiol vykstantis kaip svarbiausias LKS Kauno skyriaus tarptautinis renginys. 2001-2007 m. skyriui vadovavo ir festivalį rengė kompozitorius Vidmantas Bartulis, nuo 2007 m. – kompozitorė Zita Bružaitė.

Šiuo metu Kauno skyriuje yra dešimt (žr. nuotrauką) narių.

Kauniečiai kompozitoriai ir muzikologai šalia Kauno menininkų namų prieš LKS Kauno skyriaus 40-mečiui skirtą koncertą: prigulęs priekyje – Vidmantas Bartulis, sėdi Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė, Zita Bružaitė, Algirdas Brilius, Dalia Kairaitytė, Algimantas Antanas Kubiliūnas, stovi Darius Kučinskas, Giedrius Antanas Kuprevičius, Alina Ramanauskienė ir Vladas Švedas.

LKS Kauno skyriaus pirmininkė kompozitorė Zita Bružaitė.

LKS Kauno skyriaus archyvo (fotografas Rimantas Ivoška) nuotraukos

Kol kolegos fotografuojasi, o kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas“ – Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas, klavesinas) ir solistė Natalija Katilienė (sopranas), – ruošiasi atlikti kauniečių kompozitorių V. Švedo, A. Kubiliūno, G. Kuprevičiaus, A. Briliaus, D. Kairaitytės, V. Bartulio ir Z. Bružaitės kūrinius, šnektelime su LKS Kauno skyriaus pirmininke Z. Bružaite.

– Ką pasakytumėte apie LKS Kauno skyriaus savitumą?

– Skyriuje tik dešimt narių, mes bene pats mažiausias iš Kaune esančių kūrybinių sąjungų padalinių, tačiau kiekvienas individualiai esame matomi ir drįsčiau manyti  – pakankamai žinomi. Aktyvūs ir visuomeniški žmonės yra G. Kuprevičius, V. Bartulis, D. Kairaitytė, mūsų miesto muzikinio gyvenimo metraštininkė, muzikologė Alina Ramanauskienė, šiandien išgirsime naujus V. Švedo ir A. Kubiliūno kūrinius, dar nepaminėjau kompozitoriaus Algirdo Briliaus, muzikologų Kristinos Mikuličiūtės-Vaitkūnienės ir Dariaus Kučinsko. Mūsų buvo vienuolika, deja, pernai Anapilin iškeliavo jauniausia skyriaus kūrėja ir pedagogė Daiva Rokaitė.

LKS Kauno skyriaus pirmininkė kompozitorė Zita Bružaitė.

Kalbėdama apie savitumą, pasakyčiau, kad kauniečiai kompozitoriai labai įvairūs: vieni kuria kamerinę, kiti chorinę, treti simfoninę muziką, muziką teatrui... Visko rastume, bet geriau tiktų kalbėti ne savo lūpomis, todėl parafrazuosiu kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“, kuris groja daug kauniečių kompozitorių kūrinių, muzikanto R. Romoslausko mintį, kad kauniečių muzika išssiskiria koncertiškumo savybėmis, tampriai ir šiltai susijusi su atlikėjais, galinti sėkmingai skambėti ir šiuolaikinės muzikos festivalyje, ir bendroje įvairių renginių/koncertų panoramoje.

Vilniečiai radikalesni, jų teoriniai, fundamentalieji kompozicijos atradimai įdomesni, būdingas polinkis eksperimentuoti, kartais mažiau galvojant apie atlikėjų specifines galimybes. Juk galima muzikinę architektoniką susieti su Fibonačio skaičių sekomis, architektūros projekcijomis, visatos žemėlapiais ir tai yra gražu... Bet vėlgi – melomano širdis, klausa laukia ir ilgisi muzikos.

– Daug kauniečių menininkų pavilioja Vilnius. Nesusigundysite?

– Dažnas klausimas. Šiuo metu mano namai yra Kaune ir neketinu gyventi kitur, tačiau visi žinome: „Niekada nesakyk niekada...“ O kurti vienodai sėkmingai galima ir Niujorke, ir Lietuvos bažnytkaimyje (čia aš jau kartojuosi), svarbu kiek ir kaip leidi savo kūrybai skleistis.

– Kauno skyrius švenčia gražų keturiasdešimtmetį, tačiau negirdėti naujų vardų... Jauniesiems kūrybinės sąjungos nebeįdomios?

Kaune, o ir Klaipėdoje – taip, naujų pavardžių stokojame, tačiau Vilniuje mūsų narių – kompozitorių ir muzikologų yra daugiausiai, ir į Lietuvos kompozitorių sąjungą įstoja vis daugiau jaunų žmonių, jaučiamas pagyvėjimas. (Šiuo metu 103 kompozitoriai ir 63 muzikologai). Vyresniosios kartos kompozitoriams sąjunga davė daugiau apčiuopiamos naudos (dažnos kūrinių perklausos ir čia pat – kūrinių įsigijimas, apsigyvenimas Kompozitorių miestelyje). Šiuo metu LKS prisideda realizuojant kūrybinius narių sumanymus, skatina dalintis informacija Lietuvoje ir pasaulyje, esame tarsi bendraminčių būrys, vis laukiantys naujų ir naujų kūrybinių nušvitimų lietuvių profesionaliosios muzikos erdvėse, juos sekantys, jais besidžiaugiantys.

– Kompozitorių sąjungoje bene šešiasdešimt muzikologų, tačiau aktyviai rašančių – nedaug. Kodėl?

– Muzikologo profesija įvairialypė. Visi turi savo nišas: vieni dirba mokslinį darbą, kiti mintimis apie lietuvišką muziką, jos paraleles su pasaulyje vykstančiais naujausiais reiškiniais dalinasi radijuje, dar kiti – rašo kultūrinėje spaudoje, dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirba vadybinį darbą koncertinėse-teatrinėse įstaigose ir t.t. Kadangi kalbamės Kaune, paminėsiu, kad kaunietė muzikologė K. Mikuličiūtė-Vaitkūnienė yra ilgametė M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejaus darbuotoja ir kartu rašo knygą apie Lietuvos bosų karalių Antaną Kučingį, leidinys turėtų pasirodyti šįmet. Tad nemanyčiau, kad yra mažai rašančių muzikologų; tiesiog jų veikla tarsi didelis skuzdėlynas – bendruomeniškas ir kartu leidžiantis prasmingai veikti kiekvienam individualiai.

– Kokia Jūsų, dukart pirmininkės (vadovaujate LKS ir LKS Kauno skyriui), darbų programa?

– Pirmininke tapau man pačiai netikėtai, susiklosčius aplinkybėms, tad savo pirmojoje prakalboje pasakiau: atėjau su misija, tačiau jei jau netikėtai – tai  be ypatingos vizijos. Svarbiausi tikslai buvo ir yra labai aiškūs. Tai mūsų muzika: kūryba – sklaida – istorinė atmintis.  Jaučiu, privalome siekti, kad kuo daugiau lietuvių kompozitorių kūrinių „atgultų“ įvairiausių atlikėjų (orkestrų, chorų, kamerinių ansamblių ir solistų) repertuaruose, kad vyktų kūrybos sklaida pasaulyje ir mus žinotų ne tik iš per festivalius atliekamų kūrinių. Pavyzdžiui, norėtųsi paminėti už kelių dienų vykstantį renginį Vienoje „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ (Internatonal Rostrum of Composers), kuris organizuojamas „Tarptautinės muzikos tarybos“ (International Music Council) ir UNESCO. Tai pasaulinis šiuolaikinės muzikos radijo įrašų forumas, rengiamas nuo 1954 metų. Rostrum festivalyje pristatoma įvairiausių kraštų muzika, natūralu, kad dalyvauti jame svarbu, tai – išėjimo į pasaulį galimybė. Galime didžiuotis, kad jame skamba ir lietuvių kūrėjų muzika, ją aktyviai pristato, skleidžia dabartinė LKS muzikologų sekcijos pirmininkė Jūratė Katinaitė.

Nenuilstame vis galvodami ir apie Lietuvos klausytojus, stengiamės jiems pateikti kuo įvairesnės muzikos koncertų nuo Vilniaus iki mažiausiųjų Lietuvos miestelių.  Norėtųsi muzikinių rubrikų ir komercinėse radijo stotyse bei televizijoje, pastebime, kad daugėja klausytojų, kurie į koncertus ateina smalsumo vedini ir vėl sugrįžta, seka naujienas, nors prieš keliolika metų išklausyti kamerinės muzikos koncertą be vizualinės medžiagos, teatrališkumo ar vedančiojo „preambolės“ buvo nelengvas iššūkis – tarsi Umberto Eco perskaitymas...

– Jūs pati nemažai rašote vaikams. Ką pasakytumėte apie jaunuosius klausytojus?

– Labai plati tema, pradėję aptarinėti nespėsime į koncertą... Man regis, reikia atsilaikyti prieš prastos šiuolaikinės muzikos invaziją, išprovokuoti tikrų vertybių poreikį. Nelengvas uždavinys. Nors vaikų muzikos turime, liūdina leidybos padėtis. Latviai, estai, galėtų daugiau pasigirti. Tačiau poreikis yra didelis. Pavyzdžiui, dažnai skambina muzikos mokyklų mokytojai, prašo nacionalinių kūrinių smuikui, fleitai, kuriuos galėtų groti konkursuose, festivaliuose. O kur dar dainos, kurios reikalingas ir vaikams, ir suaugusiems?

– Smalsu, kas nutinka pirminiams kūrybos impulsams atsisėdus rašyti pagal užsakymą?

– Viskas susilieja kaip vaivorykštės spektre: vyksta nenutrūkstamas kūrybos procesas. Mintis, fiksavimas, tobulinimas – išgryninimas, susitikimai ir repeticijos, galiausiai – suskambėjimas koncerte, net žiū, po kurio laiko pasiveja ir honoraras. (Net ir taip būna!).  Tačiau jau kokioje n – je pakopoje (kai kažką tobulini ar repetuoji – vejasi jau kita mintis, kiti darbai ir vėl viskas iš pradžių...)

– Kokios muzikos klausotės vairuodama?

– Iš Kauno į Vilnių dažniausiai važiuoju autobusu, netrukdoma padirbėju, tada jokios muzikos nesiklausau. O patinka daug kas. Nuo Viduramžių iki Max Richter, derinančio akademinę ir populiariąją elektroninę muziką.

– Ką kuriate šiuo metu?

– Rugpjūčio mėnesį dalyvausiu Presteigne festivalyje (JK), kurio viena koncerto programa pavadinta  –  „Nuo Haydno iki Bružaitės“.  Mat švedų muzikologas Göranas Bergendalis  kartą prasitarė, kad jeigu Lietuva turėtų Haydną, tai jis būtų Bružaitė (juokiasi). Tėškė ir prilipo ne tik Lietuvoje... Taigi rašau kūrinį smuikui, fleitai, violončelei, fortepijonui „Cum spe“ – „Su viltimi“.

– Ar galėtume sakyti, kad dabartinių Lietuvos kompozitorių kūriniai atpažįstami, pavyzdžiui, Europos kontekste?

– Ne visada, vyrauja bendras skambėjimo fonas, tačiau tie, kurie ryškiai išsiskiria Lietuvoje, išsiskiria ir svetur. Kas pirmiausiai šauna į galvą – tai Bronius Kutavičius, kuris neginčijamai yra unikalus visose geografinėse platumose.

– Pažymite LKS Kauno skyriaus 40-metį, prabilus apie skaičius, akivaizdu, kad matematika ir muzika glaudžiai susiję. Kokį skaičių pirmiausia pašlovintumėte muzikiniu kūriniu?

– Tris... Kodėl? Intuityviai, nes trys semantiškai artimiausi krikščioniškajai sampratai, kurią išpažįstu. Beje, esu gimusi trečią dieną...

– Dėkui, kad stabtelėjote, kalbėjotės. Linksmos šventės!