E. Norkutės parodaBirželio 28 d. trečiadienį, 18 val. Kauno menininkų namų Galerijoje bus atidaroma pirmoji personalinė E.Norkutės tapybos darbų paroda „BEFORE RESUMING | MINTYS APIE LAIMĘ“. Eksponuojami darbai sukurti 2016–2017 metais. Paroda veiks birželio 28 – liepos 16 dienomis.

Tragikomiškuose motyvuose fiksuodama žiniasklaidoje, kasdienybėje ar šeimos archyvuose sutiktus vaizdus, siekiu reflektuoti lokalią, galima sakyti, lietuvišką „natūrą“. Tai tarsi čia ir dabar tvyrančių nuotaikų paieškos, pasitelkiant chaotišką naratyvą. Rodos, svarbiau ne atributika pažįstama akiai, o tas tragiškas emocinis fonas, būdingas mūsų kraštui.

Vadinu savo tapybą saldžiai karčia. Manau, skolinuosi skonio žodyną ne veltui, nes juk būtent skonis naudojamas ir kaip estetinės pagavos, saiko, stiliaus pojūčio sinonimas. Saldžiai kartu – dvi priešybės, susiduriančios vienoje plotmėje. Kas lieka sudėjus šiuos du skonius į vieną vietą? Ar tai būtų visiškas šleikštulys? O gal jie galėtų panaikinti vienas kitą palikdami tuščią vietą? Čia atsiranda dar vienas dvigubai skaitomas žodis – beskonybė. Tai kažkas banalaus, ryškaus, perkrauto, provincialaus. Beskonybė pati savaime mane žavi naivumu, komiškumu, renkuosi motyvus tapybai iš jos arealo. Tęsiu simuliakriškų vaizdų paieškas, tuo siekiu atskleisti dvilypę savo poziciją. Viena vertus, pati jaučiuosi esanti šio spektaklio dalyve, kita vertus – graudžiai iš to juokiuosi. Ironija juk ir randasi sumaišius prasmes vietomis, o čia – dar ir jų perteklius.

Oriniai pyragaičiai man primena vaikystę, o juos pirkdavom parduotuvėlėje, rodos, kaip tyčia sentimentaliai pavadintoje „Pakalnute“. Močiutė grasindavo keistu dalyku – apsals širdelė, o turbūt būtent tam nutikus – jausdavos bemaž kartėlis.

Bet jei jau išlipsime iš skonio leksikos, to saldaus ir kartaus sandūroje yra sunkiau įvardijamos jausenos ateinančios iš paveikslo. Jų oksimoroniškoje sandūroje įvyksta bemaž neįmanomybė, kurią Samuel Beckett įvardija elegantišku „Before resuming“. Būsena ištikusi objektui pakilus, bet dar nepradėjus leistis. Pakibęs ore mili sekundę… nei vienas, nei kitas. Tuo metu, išgyvenant dviejų priešybių sankirtą, ar paveikslu norint perteikti ir saldų, ir kartų ištinka prasmės nebuvimas, ištrynimas, anuliavimas. Gal galime sakyti, kad tas paveikslas, kuriame skleidžiasi oksimoronas, iš tiesų, kaip ir pyragaitis, yra tuščiaviduris?

Eglė Norkutė

 

Atgal