Kariliono gimtinė – Nyderlandai. Pirmąjį karilioną sukūrė broliai Pieter ir Francois Hemony 1652 m. Groti karilionu mokoma specialiose mokyklose Belgijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, JAV vasaros kursų metu. Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose yra virš 600 karilionų, daugiausia – gimtinėje Nyderlanduose (virš 200). 

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2007 m., Almanachas. Kaunas, 2008 m., 13 psl. ISBN 978-609-412-000-8

Dar 1937 m. vasario 15 d., Nepriklausomybės 19-ųjų metinių išvakarėse, vos atgabenus varpus, Karo muziejaus kolegija – ats. brg. gen. Julius Čaplikas, brg. gen. Klemensas Popeliučka, plk. Kazys Navakas, plk. inž. Antanas Gustaitis, Generalinio štabo plk. Stasys Zaskevičius, plk. Juozas Šarauskas – ir atskira V. Nagevičiaus sudaryta komisija – kompozitoriai Stasys Šimkus, Juozas Tallat Kelpša, Aleksandras Kačanauskas, rašytojai Liudas Gira, Kazys Inčiūra, kunigas Mykolas Vaitkus, plk. Juozas Šarauskas, plk. ltn. Jonas Sližys, mjr. Petras Šestakauskas ir dim. aviac. kpt. Simas Stanaitis – specialiu aktu varpus pavadino Kovų varpais. Tuo pačiu aktu buvo papildytas Muziejaus statuto pirmasis straipsnis ir 1-asis varpas gavo Vilniaus, 2-asis – Klaipėdos, 3-iasis – Kėdainių, 6-asis – Radviliškio, 8-asis – Seinų-Augustavo, 9-asis – Širvintų-Giedraičių, 12-asis – Vilniaus kovotojo, 15-asis – Gedimino, 17-asis – Vytautėno, 26-asis – Gudo kario, 27-asis – Aviatoriaus, 33-iasis – Ulono Birutiečio ir t. t. vardus. Karilioną sumontavus ir priėmus, 1937 m. rugsėjo 8 d. (tą dieną būdavo švenčiama Tautos šventė) muziejaus kolegija ir atnaujinta komisija, į kurią dar buvo įtraukti ats. plk. Petras Gužas, plk. ltn. Vytautas Augustauskas ir ats. mjr. Petras Ruseckas, nauju aktu ir savo parašais patvirtino Kovų varpams suteiktus vardus.

Daugiau apie karilioną čia