Kauno menininkų namaiPastatas, kuriame įsikūrę Kauno menininkų namai, pastatytas 1930 m. pagal architekto Vytauto Žemkalnio-Landsbergio (1893-1993) projektą.

Šio pastato architektūrinis sprendimas tuo metu buvo naujas žingsnis Lietuvos architektūroje. Namas buvo skirtas Vatikano diplomatinei atstovybei Lietuvoje, nors dėl nežinomų priežasčių nunciatūra taip ir nebuvo čia įkurta.

1932 m. buvo padaryti neesminiai pokyčiai ir pastate įrengta vaikų ligoninė, o tarybiniais metais – vaikų  darželis.  Nuo  1971 m.  čia  veikė  Kūrybinės  inteligentijos  namai,  nuo 1972 m. – Kauno meno darbuotojų namai, 1979 m. pervadinti Kauno menininkų namais (toliau – KMN).

1972 m. ir 1979 m. pastatas buvo rekonstruotas  pagal  Komunalinio  ūkio  projektavimo instituto architektų Z. Daigio, S. Savicko ir J. Rakštienės projektus. 1981 – 1982 m., atlikus vidaus remonto darbus, pastatas buvo pritaikytas kultūrinei veiklai. Tuo metu koridorių ir koncertų salės langai buvo įstiklinti dailininko Vytauto Banio vitražais „Mūzos“, kuriuose pavaizduotos šešios Graikijos mitologijos mūzos – nuolatinės Apolono palydovės ir menų saugotojos. Menininkų namų fojė papuošė dailininkės Aldonos Keturakienės keraminis pano „Pėdsakas“, kurio kompozicija primena koklinę krosnį. Tai autorės technologinis eksperimentas, pasižymintis savitu dekoru ir įdomia modernios keramikos technologija.

Atkūrus Nepriklausomybę pastatą buvo bandoma perduoti Vytauto Didžiojo universiteto reikmėms, įkurdinti čia visas kūrybines sąjungas, netgi privatizuoti. Tačiau Kauno menininkų pastangomis KMN, kurių steigėja Kauno m. savivaldybės taryba, veikia kaip biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš miesto savivaldybės biudžeto.

Laikui bėgant keitėsi ne tik pastato paskirtis, bet ir Kauno menininkų namų vadovybė. Per keturis dešimtmečius KMN vadovavo rašytojas Mykolas Karčiauskas, poetė Dalia Teišerskytė, kompozitorius Vladas Švedas, aktorius Antanas Gabrėnas, pedagogas Algirdas Medišauskas, aktorius, režisierius Algimantas Norvilas, keramikas Bernardas Arčikauskas. Nuo 1998 m. KMN vadovauja aktorius ir režisierius Viktoras Valašinas.

KMN yra viena Kauno savivaldybės kultūros įstaigų, sudarančių sąlygas miesto gyventojams ir svečiams naudotis kultūros paslaugomis, dalyvauti miesto kultūriniame gyvenime ir meno procesuose. Veikla organizuojama remiantis patyrimu ir tradicijomis, nuolat ieškant populiarių, laikotarpį atitinkančių darbo formų, o sprendimus padeda priimti patariamasis valdymo organas – Meno kolegija, kurią sudaro kompozitoriai Dalia Kairaitytė ir Vidmantas Bartulis, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, solistas Giedrius Prunskus, tapytojas Gintautas Vaičys, aktoriai Jūratė Onaitytė ir Dainius Svobonas, rašytojai Viktoras Rudžianskas ir Vidmantas Kiaušas.

Pristatydami aukšto meninio lygio programas KMN siekia neatsilikti nuo šiuolaikinių kultūros ir meno tendencijų, o savo veiklą organizuoja taip, kad kauniečiai ir miesto svečiai galėtų pamatyti geriausias profesionalių Lietuvos ir užsienio menininkų programas bei susipažinti su jaunųjų menininkų ieškojimais.

Taigi savo kūrybine veikla Menininkų namai prisideda prie profesionalaus meno sklaidos, meno vertybių puoselėjimo, estetinių, etinių ir pilietinių vertybių ugdymo. KMN meninė veikla tenkina ne tik Kauno, bet ir regiono gyventojų ir menininkų kultūrinius poreikius, suteikia galimybę dalyvauti Lietuvos kultūros išsaugojimo ir plėtros procese. Pastaraisiais metais susiklosčius nepalankioms Lietuvos kultūrai sąlygoms (panaikinus Lietuvos menininkų rūmus Vilniuje), KMN liko vienintelė unikali meno reiškimo būdų kultūrinė erdvė, puoselėjanti Lietuvos kultūros tradicijas, populiarinanti profesionalųjį meną ir pabrėžianti kultūros bei meno svarbą šiandieniniame gyvenime. O grandis, jungianti menininkus su meno gerbėjais, yra KMN kolektyvas, kurio pagrindinis tikslas – tenkinti įvairaus amžiaus socialinių grupių kultūrinius poreikius ir užtikrinti aukščiausio lygio kultūrinį aptarnavimą tiek menininkams, tiek meno vartotojams.

Informacija atnaujinta 2016-06-01